Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais, grūdėtos tekstūros paviršius.

Kauno geto griuvėsiai po likvidacijos, įvykusios 1944 m. liepos 8–13 dienomis.

1941 m. liepos 10 d. Kauno m. komendantas Jurgis Bobelis ir Kauno m. burmistras Kazys Palčiauskas išleido įsakymą dėl žydų perkėlimo per mėnesį – nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. – į getą Vilijampolėje. Rugpjūčio 4 dieną M. Daukšos g. 4 per Kauno žydų bendruomenės susirinkimą išrinkti Kauno geto Seniūnų taryba ir pirmininkas – Dr. Elachananas Elkesas (Seniūnų taryba veikė iki 1944 m. balandžio 4 d., paskui panaikinta). 1941 m. rugpjūčio 15 d. getas galutinai aptvertas spygliuota viela ir izoliuotas nuo miesto, gete įkalinta apie 30 000 žydų. Getas padalytas į Didįjį ir Mažąjį getus, juos jungė tiltas per Panerių gatvę. Mažasis getas veikė iki 1941 m. spalio 4 dienos. 1943 m. getas pertvarkytas į koncentracijos stovyklą, geto valdymą iš vokiečių civilinės valdžios perėmė SS. Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8–13 d., Kauno getas likviduotas: pastatai sudeginti, apie 6 000–7 000 žydų išvežta į nacių koncentracijos stovyklas Vokietijoje, apie 1000 nužudyta.

1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną užėmus sovietų armijai, atlikus žydų registraciją, užregistruoti 634 žydai.