Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais, blizgus paviršius.

Žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija žydų nužudymo ir užkasimo vietoje Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Katkiškės kaime (u. k. 11008): iš kairės į dešinę 4 Lazdijų r. sav. atstovai, Josifas Levinsonas (5-as iš kairės, pirmas į dešinę nuo akmens), J. Berznickas ir Š. Berznickas su žmonomis, pučiamųjų orkestrėlis. Ant akmens pritvirtinta memorialinė lenta su užrašu lietuvių kalba: ŠIOJE VIETOJE / 1941.XI.3. HITLERINIAI / OKUPANTAI IR BURŽUAZINIAI / NACIONALISTAI NUŽUDĖ / 1535 LAZDIJŲ APSKRITIES / GYVENTOJUS – VYRUS, / MOTERIS IR VAIKUS. Nuotrauka daryta 1989 metais lapkričio 3 dieną.

Pirmomis karo dienomis Lazdijuose ir apskrities valsčiuose įsisteigę laikinieji komitetai organizavo vietos civilinę administraciją, pagalbinę policiją ir svarstė „žydų klausimą“. Masiniai žydų suėmimai prasidėjo rugpjūtį. Rugsėjo 1 d. į šalia Lazdijų, Katkiškės kaime, įsteigtą getą suvaryti Lazdijų miesto ir valsčiaus žydai. Geto teritorija aptverta, saugota, kaliniai varyti į darbus. Katkiškės gete nebuvo tik Leipalingio žydų. Jie iš pradžių kelioms dienoms uždaryti miestelio sinagogoje, o rugsėjo 11 d. nužudyti už miestelio katalikų kapinių. Katkiškės akcija planuota spalio mėn. pabaigoje, bet savaitei nukelta. Galiausiai lapkričio 3-iąją gausios vietos žydų bendruomenės nebeliko. Ekshumacija po karo parodė, kad būta mažiausiai 1503 aukų, dauguma jų – Lazdijų miesto žydai. Lavonai apkasti keliomis eilėmis, be viršutinių drabužių, avalynės. Išsigelbėti pavyko vos keliems Lazdijų žydams. (pagal Valentino Brandišausko „Lazdijų apskrities žydų likimas nacistinės okupacijos metais: nuo teisių apribojimo iki žūties“, http://genocid.lt/centras/lt/664/a/, žiūrėta 2019-10-23).