Nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, iš laikraščių puslapių sklido nuožmi antisemitinė agitacija, okupacinis režimas skelbė antižydiškus potvarkius ir, kas baisiausia, vyko masiniai ir sistemingi
žydų šaudymai, kuriuose dalyvavo ir nemažai vietos talkininkų. Tačiau ir tais žiauriaisiais laikais, kuomet buvo pamintos visos žmogiškos vertybės, kai aplink tvyrojo neapykanta ir priešiškumas, atsirado žmonių, kurie neliko abejingi – ištiesė pagalbos ranką nekaltai persekiojamiems ir žudomiems žmonėms.
Teisuolių žygdarbį galima įvertinti tik prisiminus nežmoniškus tų laikų įstatymus: ne tik už žydų slėpimą, bet ir menkiausią pagalbą grėsė mirties bausmė.
1963 m. Jad Vašem pradėjo visame pasaulyje paplitusį projektą – suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardusnežydams, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus per Holokaustą. Teisuolių vardai įamžinami Atminimo kalvoje Jeruzalėje. Žmogui, pripažintam Pasaulio Tautų Teisuoliu, įteikiamas Garbės raštas ir medalis. Jei Teisuolio nebėra tarp gyvųjų, šis apdovanojimas įteikiamas jo artimiausiems giminaičiams. Iki 2013 m. liepos 23 d. 861 Lietuvos piliečiai yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Prezidentas, minint Lietuvos žydų Genocido aukų atminimo dieną, apdovanoja žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Lietuvos Respublikos Prezidentas kiekvienais metais, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų Genocido aukų atminimo dieną, apdovanoja žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. 1992–2012 m. laikotarpiu šis Lietuvos valstybės apdovanojimas įteiktas 1199 žydų gelbėtojams.