1927–1929 m. žydų rašytojų, kūrusių jidiš kalba, ir dailininkų avangardo sambūris „Jung Vilne“ galutinai susitelkė kūrybiškai bendradarbiauti ir 1929 m. spalio 11 d.  Vilniaus dienraščio „Vilner tog“ (Vilniaus diena) numeryje paskelbė pirmąją kolektyvinę rašytojų publikaciją „Der arainmarš fun Jung Vilne in der jidišer literatur“ (Jaunojo Vilniaus triumfo žygis į jidiš literatūrą). Sambūrio ištakos sietinos su mokslo draugų, poetų ir žurnalistų Šloimės Beilio bei Šimšono Kahano vardais. Ne vienas Jung Vilne poetas įkvėpimo ir patirties sėmėsi iš didžio poeto Moišės Kulbako.
Sambūrio narių kūryboje akcentuojama socialinė bei politinė problemika, vyrauja katastrofizmo motyvas. Tiek „Jung Vilne“ rašytojų kūrybos problemika, tiek meninė jos raiška atskleidžia modernizmo, ypač ekspresionizmo, estetiką. Tarp sambūrio literatų yra ir tokių, kurių kūryba priskirtina realizmo srovei, neretai sumišusiai su natūralizmo elementais.
Ilgainiui sambūrio sudėtis kito ir pagaliau nuo 1934 m. ėmė nusistovėti. „Jung Vilne“ sambūrio branduoliu tapo rašytojai Leizeris Volfas, Šimšonas Kahanas, Moišė Levinas, Elchananas Vogleris, Chaimas Gradė, Šmerelis Kačerginskis, Perecas Miranskis, Hadasa Rubin, Abromas Suckeveris ir dailininkai Bencionas Michtomas, Rachelė Suckever, Šeina Efron. Šiuo veiklos periodu nepakeičiamu sambūrio varikliu tapo Š. Kačerginskis: rūpinosi, kad sambūris neiširtų, ieškojo lėšų išleisti grupės almanachus, kurių išėjo trys (1934, 1935, 1936 m.), rašytojų kūrybos rinkinius. „Jung Vilne“ kūryba drauge su Kauno žydų rašytojais buvo spausdinama almanachuose „Naje bleter“ (Nauji lapai, 1939) ir „Bleter“ (Lapai, 1940). Savo ruožtu dailininkai B. Michtomas ir R. Suckever iš peties darbavosi iliustruodami kolegų kūrybos rinkinius, sambūrio almanachus. Iš viso „Jung Vilne“ sambūriui per visą jo gyvavimo laikotarpį priklausė apie tris dešimtis kūrėjų.
„Jung Vilne“ veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Vienus pirmųjų naciai nužudė Š. Kahaną, B. Michtomą ir M. Leviną. Sovietų Sąjungoje mirė L. Volfas. Sambūrio nariai, išgyvenę Holokaustą, kūrybinę veiklą po karo individualiai tęsė Niujorke, Paryžiuje, Tel Avive, Toronte. Holokaustą išgyvenę Š. Kačerginskis ir A. Suckeveris kovojo pasipriešinimo naciams būriuose ir vėliau sistemino sunkiomis geto sąlygomis išsaugotą Lietuvos žydų kultūros palikimą. Tai jų dėka šiandien Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fonduose saugomi „Jung Vilne“ sambūrio ir kitų Lietuvos žydų kultūros reiškinių artefaktai. Ch. Gradė ir A. Suckeveris karui pasibaigus pelnė pasaulinę kūrybinę šlovę.