Archival Descriptions

Advanced query tips

There are several ways to be more specific in your search query:

"Phrase"
Search an exact match of your query, e.g. "Member lists"
+Phrase
Given word has to be in the result, e.g. +Gestapo
-Phrase
Exclude given word from search, e.g. -Gestapo

Use the following syntax to restrict the search to specific fields:

field:"phrase"
For instance, you can find all descriptions that have the phrase "Auschwitz Birkenau" in their titles by searching for title:"Auschwitz Birkenau".

The following fields are currently available:

  • identifier
  • title
  • creator
  • person
  • place
  • subject
  • address
Displaying items 1 to 20 of 2,584
Search result ordering
Language of Description: Lithuanian

  1. Palestinos žydų fondams - Pamatinio Palestinos fondo (Karen Hajesod) ir Žydų tautinio fondo (Karen Kajemet Lejisroel) - remti draugija

    "Palestinos pamatinio fondo „Karen Hajesod“ draugija Lietuvoje (1921-07-23--1936-10-13) Palestinos pamatinio fondo (Karen Hajesod) draugijos Lietuvoje įstatai 1921-07-23 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr. 103. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, centro komitetas. 1929-02-07 draugija pakeitė įstatus ir persiregistravo, rejestro Nr. 1189. Palestinos pamatinio fondo (Karen Hajesod) draugijos Lietuvoje nariais galėjo būti visi žydų tautybės asmenys. Draugijos tikslas buvo rinkti lėšas žemės sklypams pirkti ir žydų tautiniam centrui Palestinoje a...

  2. Bronio Railos rašinio „Už ką kovoja aktyvistai“ fragmentai

    Teksto „Už ką kovoja aktyvistai?“ (Bronys Raila, Berlynas 1941 m. gegužės 10 d.) ištraukų kopija, 15 p. lietuvių kalba. Originalas galimai saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. J. Levinsono archyvas   „1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne, K. Škirpos bute, 28 asmenys, pirmininkaujant E. Galvanauskui, įsteigė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), pasirašytas steigiamasis aktas, vadovauti LAF pavesta K. Škirpai, sudaryta 20 komisijų: finansų, užsienio, krašto apsaugos ir kt.; Berlyno LAF užmezgė ryšius su Vakarų ir Vidurio Lietuvos pogrindinėmis organizacijomis, grupėmis, a...

  3. Afiša “Dailės paroda”, Vilniaus getas, 1943

      Vilniaus gete 1943 m. sukurta afiša pristato Vilniaus geto teatro fojė paskutinę dieną veiksiančią dailės parodą.  Afišos tekstas jidiš k.: "Paskutinė diena / Sekmadienį balandžio 4 d. / Kultūros skyrius / DAILĖS PARODA / Geto teatro fojė / Atidaryta nuo 10 iki 12 / ir nuo 2 iki 4 / Įėjimas laisvas". Afišos lakšte yra pokarinio Žydų muziejaus spaudas rusų k.: "Evreiskii muzei v Vilniuse (...) 194...g. L. No 27", nurodantis, kad Vilniaus gete išsaugota afiša priklausė pokariniam Vilniaus žydų muziejui.  Restauruojant afišą 2012 m. (restauratorė Danguolė Šlaust...

  4. Avromo Suckeverio eilėraščių ciklas "Veidai pelkėse", jidiš k., 1941 m. birželis

    Eilėraščių ciklą Veidai pelkėse (jidiš k. "Penimer in zumpn") Avromas Suckeveris (1913 Smurgainys – 2010 Tel Avivas) kūrė naciams įžengus į Vilnių pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje savo sename bute Ukmergės gatvėje Vilniuje. Ciklą sudaro devyni eilėraščiai, užrašyti vieno popieriaus lakšto averse ir reverse jidiš k. juodu rašalu. Lakšto reverse poetas vėliau įrašė tokią pastabą: "Eilėraščius „Veidai pelkėse“ kūriau, marui įžengus į Vilnių. Maždaug nuo birželio 25 d. iki liepos 5 dienos. Aš rašiau pasislėpęs sugriautame dūmtraukyje savo sename bute Ukmergės gatvėje 14. Aš slapsčiausi n...

  5. Paminklinis akmuo žudynių vietoje Kauno IV-ajame forte

    Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais, grūdėtos tekstūros paviršius. Paminklinis akmuo žudynių vietoje (u. k. 39211) Kauno IV-ajame forte (u. k. 10708) Plytinės gatvėje. Žudynių vieta paminkliniu akmeniu pažymėta 1967 metais, 1991 metais pastatytas naujas akmuo. Ant akmens išraižytas užrašas lietuvių ir hebrajų kalbomis: „ČIA, IV FORTE, 1941 M. NACIAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI NUŽUDĖ APIE 4000 ŽYDŲ, VIEN RUGPJŪČIO 18 D. – DAUGIAU KAIP 500 KAUNO GETO INTELIGENTŲ“.   1873 m. vakarinės Rusijos imperijos sienos gynybai numatyta sukurti tvirtovių sistemą prie Ne...

  6. Memorialinės lentelės ant Subačiaus g. 49 namo sienos

    Keturios lentelės ant Subačiaus g. 49 namo sienos (vieno iš dviejų vermachto karo technikos remonto dirbtuvių HKP belaisvių gyvenamųjų korpusų) su užrašais hebrajų, jidiš, lietuvių ir anglų kalomis; tekstas lietuvių kalba: „1898 m. Vilniuje barono Hiršo lėšomis žydų varguomenei buvo pastatyti šie du gyvenamieji namai. / 1941 m. vokiečių okupantai iškeldino šių namų gyventojus. Daugumą jų Paneriuose sušaudė vokiečių nacistai ir jų vietiniai pagalbininkai. / Abu namai buvo paversti prievartos darbų stovykla, vadinta H.K.P. Joje dirbo apie 2500 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų, vėliau nužud...

  7. Vilniaus geto vartai

    Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. 1941 m. birželio 24 d. Vilnių užėmė vokiečiai. 1941 m. rugpjūčio pabaigoje miesto komendantas H. Hingstas gavo Ostlando reicho komisaro H. Lohses nurodymą įsteigti getą toje miesto dalyje, kurioje gyveno daugiausiai žydų. Nutartą getą steigti senamiestyje. Žydai į getą perkelti 1941 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus žydai buvo apgyvendinti dviejuose getuose: Mažajame (Antokolskio ir Žydų gatvės, dalis Gaono ir Stiklių gatvių) ir Didžiajame (Ašmenos, Dysnos, Ligoninės, Mėsinių, Rūdninkų, Strašuno, Šiaulių gatvės, dalis vienos pusė...

  8. Paminklas žydų darbo stovyklos HKP vietoje Subačiaus gatvėje

    Paminklas Vilniaus žydų darbo stovyklos ir namų vietoje (u. k. 12632) tarp dviejų pastatų Subačiaus g. – 47 ir 49 namų (karo metais – Subačiaus g. 37): Antrojo pasaulinio karo metais šioje vietoje veikė vermachto karo technikos remonto dirbtuvės HKP (vok. Heereskraftfahrpark). Į šiuos du šešiaaukščius pastatus šalimais dabartinio paminklo, prieš karą vadintus „pigiaisiais namais“, 1943 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje iš Vilniaus geto prieš jo likvidaciją buvo perkelta keli šimtai kvalifikuotų darbininkų su šeimomis – daugiausia mechanikai, skardininkai, šaltkalviai, stikliai ir p...

  9. Žydų literatų ir menininkų grupės "Jung Vilne" (Jaunasis Vilnius) narių susitikimas su rašytoju J. Opatošu

    1927–1929 m. žydų rašytojų, kūrusių jidiš kalba, ir dailininkų avangardo sambūris „Jung Vilne“ galutinai susitelkė kūrybiškai bendradarbiauti ir 1929 m. spalio 11 d.  Vilniaus dienraščio „Vilner tog“ (Vilniaus diena) numeryje paskelbė pirmąją kolektyvinę rašytojų publikaciją „Der arainmarš fun Jung Vilne in der jidišer literatur“ (Jaunojo Vilniaus triumfo žygis į jidiš literatūrą). Sambūrio ištakos sietinos su mokslo draugų, poetų ir žurnalistų Šloimės Beilio bei Šimšono Kahano vardais. Ne vienas Jung Vilne poetas įkvėpimo ir patirties sėmėsi iš didžio poeto Moišės Kulbako. Sambūrio na...

  10. Žiūronai, kurie priklausė Chaimui Zaidelsonui

    Jauni, aktyvūs žydai getuose pasipriešinimą naciams pasirinko kaip vienintelį būdą kovoti su savo mirtinu priešu. Kiekviename – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Švenčionių – gete nuo 1942 m. pradžios veikė pogrindinės geto organizacijos. Vilniaus gete ilgai ir skausmingai svarstyta, kur kovoti – gete ar miške. Kauno, Šiaulių ir Švenčionių pogrindinės organizacijos be jokių dvejonių nusprendė pasitraukti į miškus ir kovoti partizanų būriuose. Kauno geto pogrindžio organizacijos bendradarbiavo su žydų policija, kuri padėjo vykdyti karinį mokymą ir įsigyti ginklų. Pogrindininkai palaikė ryšį ir dal...

  11. Dokumentų kopijų kolekcija

    "1939-08-23 Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutarties slaptųjų protokolų, SSRS ir Lietuvos Respublikos 1926-09-28 Nepuolimo ir neutraliteto sutarties bei SSRS Centrinio vykdomojo komiteto nutarimo dėl jos ratifikavimo kopijos, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimo su Lietuvos pasiuntinybėmis užsienyje bei užsienio valstybių pasiuntinybėmis Lietuvoje Klaipėdos diplomatinių santykių su Lenkija ir kitomis šalimis klausimais dokumentai, Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susirašinėjimo dėl Konstanto Stašio veiklos ir patraukimo teisminėn atsakomybėn klausimais dokumen...

  12. Žydų masinių žudynių vietos Lietuvoje.

    Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 220 000 žydų. Beveik kiekviename miestelyje ar gyvenvietėje buvo įsikūrusi žydų bendruomenė. 1941 m. vasarą ir rudenį Lietuva tapo pirmuoju nacių sumanyto vykdyti genocido – totalinio Europos žydų fizinio naikinimo – bandomuoju lauku. Per šį laikotarpį buvo išžudyta apie 80 procentų Lietuvos žydų. Provincijos žydai, pagal nacių nurodymus, lydimi vietinių policininkų, kalėjimo tarnautojų, buvusių baltaraiščių ir savanorių sugulė apie 250-yje masinių žudynių vietų šalia savo namų – duobėse, miškuose, senose žydų kapinėse ir laukuose. Viskas vy...

  13. Nužudytų žmonių Paneriuose daiktai

    Užėmę Vilnių vokiečiai atkreipė dėmesį į nebaigtą statyti skysto kuro bazę, skirtą Raudonosios armijos įguloms, visai šalia Panerių geležinkelio stoties. Tuo metu buvo iškastos 7 duobės (3 duobės – 34 m skersmens, apie 9 m gylio ir 4 duobės – 12 m skersmens, apie 3 m gylio). Naciai nutarė jas panaudoti masinio žmonių naikinimo akcijoms. Masiniai žydų areštai ir šaudymai prasidėjo 1941 m. liepos viduryje. Suimtieji buvo varomi į Lukiškių kalėjimą, o po kelių dienų gabenami į Panerius ir ten sušaudomi vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) narių. Daugumą narių suda...

  14. Rusijos žydų visuomeninių veikėjų suvažiavimas Kaune

    Rusijos žydų visuomeninių veikėjų suvažiavimas Kaune 1909 m. Šešių vinječių fotomontažas.Kartoninio pagrindo reverse viršutiniame kair. kampe violetinis stačiakampis spaudas hebrajų ir jidiš kalbomis: („Žydų istorijos ir etnografijos draugija Lietuvoje“). Vinječių apatiniame dešiniame kampe – įspaudai: „PHOTOGRAPH / S. Belodubrowski / KOWNO“. Po vinječiu lakšto apačioje priklijuoti  lapeliai: mašinraštis hebrajų ir jidiš kalbomis („Rusijos žydų visuomeninių veikėjų suvažiavimas Kaune 1909 m.“). Vinjetėse nurodyti rusų k. miestų pavadinimai ir žmonių pavardės.Nuotrauka viršuje pirm...

  15. Mokyklinis krepšys

    Pirmosios mokyklos atidaromos abiejuose getuose vos juos įsteigus. Deja, mokslą mokyklose nuolat nutraukdavo nesiliaujančios žmonių naikinimo akcijos. Nuo 1941 m. lapkričio pab. iki 1943 m. kovo jos gete veikė reguliariai. Mokyklose buvo dėstoma jidiš kalba, bet daug laiko ir dėmesio buvo skiriama hebrajų kalbai ir literatūrai. Be pasaulietiškų, gete veikė dvi religinės mokyklos ir dvi ješivos. Paaugliams buvo įsteigta techninė mokykla, amatų kursai ir vaikų amatų dirbtuvės. Našlaičiai gyveno ir mokėsi internatuose. Gete veikė net muzikos mokykla, kurioje vyko fortepijono, smuiko ir vokalo ...

  16. Skelbimas apie žydų skiriamojo ženklo nešiojimo privalumą Vilnius, 1941m.

    1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, sovietinė kariuomenė traukėsi į Sovietų Sąjungos gilumą. Vokiečių kariuomenė Vilnių užėmė 1941 m. birželio 24 d. rytą. Tą pačią dieną ėmė veikti Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas (pirmininkas Vilniaus universiteto doc. Stasys Žakevičius). Birželio 25 d. komitetas kartu su Vilniaus miesto vokiečių komendantu plk. ltn. Karlu von Ostmanu pasirašė įsakymą dėl karo padėties įvedimo Vilniuje. Vidaus reikalų valdytojui Kostui Kalendrai buvo paskirta organizuoti savivaldybes ir policiją Vilniaus srityje (Vilniaus, Švenčionių ir Trakų apskrityse)....

  17. Afiša, "Dramos ir muzikos vakaras", "Simfoninio orkestro koncertas", Vilniaus geto teatras, 1943 m. balandžio 17-18 d.

    Vilniaus gete 1943 m. sukurta afiša anonsuoja geto teatro renginius – dramos ir muzikos vakarą, vyksiantį 1943 m. balandžio 17 d. ir simfoninio orkestro koncertą, vyksiantį balandžio 18 d.  Afišos lakšto viršutiniame dešiniajame kampe pavaizduota Vilniaus geto teatro emblema. Afišos tekstas jidiš k.: „Vilniaus getas / Šeštadienį, 1943 m. balandžio 17 d., 20:30 val. / Dramos ir muzikos vakaras / Programoje: / A. Lejeles „Karalius Saliamonas“. Fragmentas / H. Leivik „Golemas“ / A. Suckever „Galutinei lemčiai ištikus“, „Malda stebuklui“. Eilėraščiai / R. Godovski „Elegija“ ...

  18. Vilniaus Didžiosios sinagogos interjero nuotraukos prieš Antrąjį pasaulinį karą skaitmeninis atvaizdas

    Vilniaus Didžioji Sinagoga – svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio, kai sovietų valdžios nurodymu ji buvo nugriauta.Nuo 1573 m. žydų bendruomenė Vilniuje galėjo turėti savo maldos namus. Tai buvo didelis įvykis Vilniaus žydų gyvenime. Pagal vyravusią tradiciją maldos namai buvo vienas svarbiausių ir reikšmingiausių dvasinių, kultūrinių ir mokslo židinių. Nėra žinių kaip atrodė pirmoji Vilniaus sinagoga. Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija leido pastatyti mūrinę sinagogą, tačiau laikantis visų apribojimų, kurie g...

  19. TDA batalionio karių teismas sovietmečiu

    1941 m. Lietuvoje vien per 5–6 mėnesius žydų buvo nužudyta daugiau nei 130000, išnaikinti beveik visi provincijos žydai – nuo 77000 iki 100000. Aukos buvo šaudomos duobėse, kartais jų pačių rankomis iškastose, toliau nuo žmonių akių esančiose žydų kapinėse ar miškuose. Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai išnaudojo esamą savivaldos struktūrą, į žydų naikinimą įtraukdami vietos gyventojus: valdininkus, tarnautojus, pareigūnus, ypač vietos policiją, bei eilinius žmones, perleisdami jiems akcijų rengėjų ar ir vykdytojų vaidmenį. Reguliariems šaudymams naciai išnaudojo besikuriančius lietuviškus...

  20. Žydų mokslo instituto (JIVO) vestibiulis

    1925 metais įkurtas A.Vivulskio g.  18 (A. Wiwulskiego) JIVO (Žydų mokslo institutas) labai greitai tapo didžiausia pasaulyje žydų mokslo įstaiga. Institutas  išplėtojo didžiulį tyrimo darbą iš esmės visose jidiš kultūros srityse - istorijos, kalbotyros, literatūros, tautosakos, ekonomikos, statistikos, psichologijos, pedagogikos; jis vykdė sociologinius tyrimus. Vėliau buvo įsteigta aspirantūra, rengusi jidiš kultūros tyrinėtojus. Vienas iš instituto idėjos autorių, organizatorių ir jo ilgametis vadovas buvo žymiausias to meto jidiš filologas, pirmasis jidiš profesorius Amerikoje...