Pirmosios mokyklos atidaromos abiejuose getuose vos juos įsteigus. Deja, mokslą mokyklose nuolat nutraukdavo nesiliaujančios žmonių naikinimo akcijos. Nuo 1941 m. lapkričio pab. iki 1943 m. kovo jos gete veikė reguliariai. Mokyklose buvo dėstoma jidiš kalba, bet daug laiko ir dėmesio buvo skiriama hebrajų kalbai ir literatūrai. Be pasaulietiškų, gete veikė dvi religinės mokyklos ir dvi ješivos.
Paaugliams buvo įsteigta techninė mokykla, amatų kursai ir vaikų amatų dirbtuvės. Našlaičiai gyveno ir mokėsi internatuose. Gete veikė net muzikos mokykla, kurioje vyko fortepijono, smuiko ir vokalo pamokos. Ją lankė apie 100 vaikų. Vyko vieši mokyklos auklėtinių koncertai, veikė vaikų ir jaunimo klubai, kuriuose buvo daugybė sekcijų. Per 400 narių buvo subūręs sporto klubas.
1942 m. pradžioje gete buvo įsteigtos profesinės ir kūrybinės sąjungos – medikų, mokytojų, bendra literatų, muzikų, artistų ir menininkų. Sąjungos atliko kultūrinį bei savišalpos darbą. Buvo organizuojami susitikimai, skaitomi referatai, vyko diskusijos, parodos, koncertai, konkursai ir buvo skiriamos premijos.
Strašūno g. 6 tapo geto kultūros židiniu. Ten veikė biblioteka (buvusi „Meficei Haskala“) su skaitykla, geto archyvas, statistikos tarnyba, muziejus. Įsteigtas „Geto universitetas“. Gete buvo renkamos išbarstytos kultūrinės vertybės bei ateičiai svarbi dokumentinė medžiaga, nagrinėjamos ir sprendžiamos praktinės, opios getui problemos, skaitomos paskaitos įvairių mokslo sričių temomis. „Brit Ivrit“ (Hebrajų sąjungos) iniciatyva buvo įsteigta Hebrajų mokslinė draugija, hebrajų kalba rašančių literatų grupė, hebrajų dramos studija ir choras.
Susibūrė ir profesionalų kolektyvai: puikus simfoninis orkestras, du chorai ir teatras jidiš kalba. Simfoninis orkestras ne tik dalyvavo chorų bei solistų koncertuose, bet ir turėjo rimtos simfoninės muzikos repertuarą ir aukštos kvalifikacijos muzikantų. Įdomu, kad orkestras atlikdavo ir vokiečių kompozitorių kūrinius, kas kituose žydų getuose buvo draudžiama.
Teatro kūrimąsi dalis geto visuomenės sutiko priešiškai, buvo platinamos proklamacijos: „Kapinėse teatras nevyksta“. Todėl pirmasis pasirodymas atlikėjams ir žiūrovams tapo nelengvu išbandymu, kurį visi garbingai išlaikė. Savo salėje, Arklių g. 3, teatras gyvavo nuo 1942 m. balandžio 24 d.
Tačiau svarbiausia veikla gete buvo socialinė žmonių rūpyba. Ja užsiėmė kelios įstaigos: Žydų tarybos socialinės rūpybos skyrius, „Žiemos pagalba”; tam dėmesio skyrė „Visuomeninis parlamentas“ – autoritetingi geto intelektualai. Jie organizavo pagalbą vaikams, našlaičiams, našlėms, seneliams ir pan. Visų visuomeninių bei Žydų tarybos institucijų dėka gete buvo išvengta epidemijų, mirtino bado ir visiško nužmoginimo.